- vąšuoti
- vąšúoti, -úoja, -ãvo tr. K, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, BV52, vą̃šuoti, -uoja, -avo Rtr; L
1. K, J, K.Būg(Ar), Žvr minkštinti kailius, braukiant vąšu, vokuoti: Pasgadino [v]ąšas – nėr kuom kailiai [v]ąšúoja Ml. Nepratęs [v]ąšavaũ [v]ąšavaũ, net pečiai ir rankos skauda Dglš. | refl. tr. NdŽ. ║ prk. draskyti: Jis jam ėmė da geriau vąšuot su tais nagais skūrą (ps.) Brt.
2. L traukti su vąšu: Vieni medžius atplukdo, kiti krantan vąšúoja Nmj. Vąšuoja malkas [iš Nemuno] Rmš. Nusibodo par dieną vąšúot [šieną iš pelkės] Skr. | refl. tr. NdŽ.
3. juok. ėsti, ryti: Kad vąšúoja karvės dobilus, tai net ausys kruta Mrs. ║ godžiai valgyti, ryti, kabinti: Ka vąšúoja, ka vąšúoja tą košę Plv. Kam tep vąšúoji? Kam tep kabini? Pjv. Sakei, kad negardi bulbienė, o dar̃ tik vąšúoji Al. | Tai bitutės iš nendrelių medutį vąšavo LTR(PnmA).
4. J juok. mušti, lupti, plakti: Kad pradėjo vąšúot piemen nugarą, tai tas kaukdamas nurūko Snt. | refl. NdŽ.
5. J skolintis.
◊ (kam) káilį vąšúoti ką mušti, lupti: Paskui tę káilius vąšãvo visiems su kančium Snt.\ vąšuoti; apvąšuoti; įvąšuoti; išvąšuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.